Rekomendacijos dėl invazinių šliužų

Dalinamės Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės rekomendacijomis kaip atpažinti ir kaip elgtis, sklype aptikus šliužus.

Būdinga išvaizda: 

pav. Luzitaninis arionas Lietuvoje, oranžinė forma (nuotrauka O. Venckaus)

Lietuvoje šie šliužai kartais vadinami ispaniniais smalžiais. Kūnas 7-14 cm. ilgio. Gali būti įvairių spalvų, tačiau dažniausiai rusvi arba pilkšvai žali. Kūno paviršius sudarytas iš didelių ir pailgų karpotų iškilimų. Gyvena vienerius metus. Suaugėliai šliužai rudenį, padėję kiaušinėlius, nugaišta. Vasarą padeda iki 400 kiaušinėlių. Vienu kartu gali padėti 20-30 kiaušinėlių. Kiaušinėlius deda drėgnose dirvožemio vietose arba komposto krūvose. Aktyvūs būna vakarais, naktimis ir rytais, per lietų, o dieną slepiasi pavėsingose vietose po krūmais, lentomis ir kitais daiktais. Minta įvairiais žoliniais augalais. Natūraliais priešais gali būti barsukai, šernai, ežiai, juodieji strazdai.

Luzitaniniai arionai gali įsikurti šalia gyvenamųjų namų, daugiausia soduose, įvairiuose želdynuose ir parkuose, žemės ūkio paskirties žemėje. Daugiausia šios rūšies šliužų randama daržuose. Jeigu prisiveisia daug šios rūšies šliužų, jie ima kelti didelę grėsmę vietiniams augalams, kuriais minta. Be to, šliužai gali pernešti augalų ligų sukėlėjus. Natūraliose buveinėse rūšis kenkia vietinėms sraigėms ir šliužams. Luzitaninis arionas įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Ši rūšis natūraliai paplitusi Pirėnų pusiasalyje ir pietų Prancūzijoje, už savaiminio arealo ribų išplito padedami žmonių. Labiausiai prie jų paplitimo prisidėjo prekyba vazoniniais augalais ir sodinukais, kai kartu su augalais pervežami tiek šliužų kiaušinėliai, tiek jaunikliai.

Natūraliose buveinėse kontroliuoti luzitaninius arionus labai sudėtinga. Netgi daržuose išnaikinti šių šliužų beveik neįmanoma, ypač tada, kai jų gausu kaimyninėse teritorijose. Mokslininkai pataria su jai kovoti visais įmanomais būdais. Pagal Lietuvos įstatymus, gyvis yra paskelbtas invaziniu, o tai reiškia, kad yra privaloma su juo kovoti, visiškai išnaikinti. Anot mokslininkų, veiksmingiausias patarimas naikinti juos masiškai, tuo pat metu, susitarus su kaimynais. Jeigu nors vienas daržas liks, kuriame yra šliužų,  jie ir toliau plis“,

Kontroliuoti šliužų skaičių galima naudojant gamyklines ar savadarbes gaudykles. Šliužams privilioti kaip masalas paprastai naudojamas alus. Kad luzitaninių arionų nepatektų į sklypą, galima naudoti specialias tvoreles – jomis aptveriant lysves ir daržus. Veiksmingiausia kovos priemonė – juos surinkti rankomis ir sunaikinti. Jeigu įsiveisė šių šliužų, negalima laikyti komposto. Prieš perkant iš daigyno sodinukus, būtina patikrinti, ar po vazonu nėra šliužų. Šliužus galima pervežti ir su dirvožemiu.

Esant didžiulėms šliužų sankaupoms efektyvesnis būtų cheminių preparatų moliuskocidų panaudojimas. Lietuvoje yra registruotos dvi cheminės medžiagos, skirtos naikinti šliužus. Tai preparatas „Ferramol“ ir profesionaliam naudojimui skirtas preparatas „Sluxx“. Moliuskocidai blokuoja sraigių fiziologinius procesus, sutrikdo maitinimąsi, dėl to jos žūva. Atkreipiame dėmesį, kad šie nuodai išnaikina visų rūšių sraiges ir šliužus, taip pat jų kenkėjus ir priešus. Nuodai pavojingi naminių gyvūnų, gyvulių ir žmogaus sveikatai. Jeigu naudojami nuodai, jų neturi patekti į vandens telkinius.

Reikėtų žinoti: tas sklypo savininkas, kuris tvarkingai laikosi biosanitarinių reikalavimų, o kaimynas nesitvarko su invaziniais gyvūnais ir augalais, pastarasis gali būti nubaustas nuo 30 iki 200 eurų bauda, o tyčia platinant invazines rūšis – iki 1500 eurų.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/pasidaryk-pats/2020/09/12/news/ispejimas-siu-sliuzu-netrukus-galite-aptikti-ir-savo-puoselejamose-valdose-16279976/