Paskutiniame valdybos narių posėdyje aptarėme 2017-2019 metų talkas, bendrijos narių įsitraukimą, talkų efektyvumo didinimą ir daug kitų su tuo susijusių klausimų. Matydami paskutinės apklausos „Ar reikia didinti talkos mokestį nedalyvavusiems nei vienoje talkoje?“ rezultatus, nutarėme, kad visus reikia supažindinti su dalyvavimo talkose statistika.
Vidutiniškai kasmet būna organizuojamos penkios talkos. Jos buvo įvairios trukmės ir intensyvumo – vaikų aikštelės įrengimas, sudėtingas medžių, krūmų kirtimas ir genėjimas prieš Tėviškės ir Ivaniškių sodų gatvių asfaltavimą, daug pastangų reikalavęs pavasarinis bendrijos kelio tvarkymas po atlydžio 2018 metais, kasmetinis kelkraščių, tvenkinio pakrančių šienavimas, šiukšlių rinkimas bendrijoje ir aplinkinėse teritorijose. Vidutiniškai talkoje yra užtrunkama apie 4 -5 valandas. Kodėl gi taip ilgai?
Į šį klausimą atsakys paprasta statistika.
Kaip bebūtų gaila, tačiau tik 10 procentų narių dalyvavo beveik visose tris metus organizuotose talkose. O talkų buvo net 15. Didžioji dalis narių ateina su savo antrosiomis pusėmis ar vaikais, kurių indėlis yra neįkainojamas ir dažnai kitų neįvertinamas. Beje, jų tarpe yra ne tik senjorų, bet ir turinčių neįgalumą.
Antra labai reikšminga grupė – 17 procentų narių dalyvauja bent vienoje talkoje per metus. Arba negalėdami atvykti į organizuojamą talką, susitaria atlikti kokius nors bendrijos aplinkos tvarkymo darbus individualioje talkoje.
Likusi narių dalis – 73 procentai – talkose dalyvavo tik kartą per tris metus arba nedalyvavo nei karto. Maždaug trečdalis iš jų yra pensijinio amžiaus žmonės, kurie pagal šiandien galiojančias taisykles turi teisę nedalyvauti talkose.
Visiems yra sudarytos puikios sąlygos bent kelias valandas per metus skirti bendram labui. Aktyviai dirbančių tikrai neargumentuoja pasakymai „Jūs čia gyvenat, jums ir reikia“. Vargu ar taip sparčiai ir sėkmingai būtų vykdomas sklypų pardavimas, jei turėtume apleistą aplinką, kokią turėjome prieš 5 metus. Vargu ar visiems mums būtų smagu vasarą leisti čia laiką, jei ir dabar gyventume šabakštynuose, apsuptuose šiukšlynais užverstais miškais ir tvenkiniu, prie kurio net buvo sunku prieiti. Taip pat nereikia pamiršti, kad tas trečdalis mūsų talkininkų sutaupė labai daug visų mūsų pinigų. Jei medžių ir krūmų kirtimui, šakų sutvarkymui reikėtų samdyti įmonę, atliekančią tokius darbus, kiekvienas narys į bendrijos sąskaitą turėtų sumokėti ne mažiau kaip po 50 eurų nuo sklypo. Talkų dalyviai netausoja nei savo asmeninių darbo įrankių, nei laiko, nei jėgų. O reikalų, darbų namuose mes turime visi be išimties.
Matant tokius skaičius ir kilo mintis kažką keisti iš esmės. Gal į dalyvavimą talkose įtraukti ir pensininkus, paskiriant jiems lengvesnius darbus? Juk dauguma iš jų puikiai ir energingai dirba savo sklypuose. Gal tuos, kurie pastoviai gyvena bendrijos teritorijoje įpareigoti talkose dalyvauti bent du kartus per metus? Gal padidinti nedalyvavimo talkose mokestį ir taip motyvuoti kitus prisidėti prie bendros teritorijos tvarkymo? O gal visai atsisakyti talkų, rinkti iš kiekvieno sklypo po 50 eurų ir tegul tuos darbus atlieka samdomos įmonės? Jei ateityje situacija negėrė liks tik šį išeitis.
Apie tai ir padiskutuosime artėjančiuose bendrijos narių susirinkimuose.